Sportas gerina bendrą sveikatą ir teikia daug papildomos naudos. Gali būti, kad sportuoti jums patinka dėl galimybės praleisti laiką su draugais. O gal mėgstate sportą todėl, kad jis padeda išlaikyti fizinę formą. Sportas taip pat naudingas psichinei sveikatai – jis pakelia nuotaiką ir mažina stresą.
Sportas ramina protą, stiprina raumenis ir gerina bendrą savijautą. Pradėti sportuoti paprasta – o kartu ir mėgautis visais šiais privalumais.
Kaip sportas padeda psichinei sveikatai
Mes visi žinome, kad sportas naudingas fizinei sveikatai. Tačiau jis taip pat turi daugybę psichologinių privalumų.
Padeda valdyti stresą
Apie 75–90 % apsilankymų pas gydytojus yra susiję su stresu. Sportas padeda šį stresą suvaldyti. Fizinio aktyvumo metu organizmas išskiria endorfinus – chemines medžiagas, kurios mažina skausmą ir stresą. Be to, mažėja streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – kiekis.
Tyrimai rodo, kad 20–30 minučių fizinio aktyvumo per dieną pakanka, kad žmonės jaustųsi ramesni. Šis ramybės jausmas išlieka dar keletą valandų po treniruotės.
Gerina nuotaiką
Sportas, pavyzdžiui, golfas ar slidinėjimas, padeda atitraukti mintis nuo rūpesčių ir susikoncentruoti į dabartinį momentą. Tai leidžia išvalyti mintis, nusiraminti ir pagerinti miego kokybę.
Ilgalaikė nauda psichikai
Sportavimas vaikystėje gali turėti ilgalaikės naudos. Tyrime, kuriame dalyvavo 9 688 vaikai, patyrę sunkių gyvenimo išgyvenimų (pvz., fizinį ar seksualinį smurtą, emocinį nepriežiūrą), nustatyta, kad tie, kurie dalyvavo komandiniuose sportuose, suaugę turėjo geresnę psichinę sveikatą.
Komandinis sportas – didesnė nauda
Sportavimas grupėje turi didesnį teigiamą poveikį psichinei sveikatai nei individualios sporto šakos. Australų tyrėjai nustatė, kad moterys, žaidusios tenisą ir tinklinį sporto klubuose, turėjo geresnę psichinę sveikatą nei tos, kurios sportavo vienos (pvz., ėjo pasivaikščioti ar sportavo sporto salėje). Fizinei sveikatai skirtumo nebuvo.
Kitas tyrimas su paaugliais sportininkais parodė, kad tie, kurie sportavo individualiai, dažniau jautė nerimą ir depresiją. Tai gali būti dėl to, kad komandiniai sportai dažnai susiję su pramoga, o individualūs sportai reikalauja daugiau atsakomybės ir gali kelti papildomą stresą.
Padeda kovoti su priklausomybėmis
Tyrimas su Norvegijos paaugliais parodė, kad tie, kurie dalyvavo komandiniame sporte, suaugę rečiau rūkė cigaretes ar vartojo kanapes.
Pietų Korėjos mokslininkai siūlo sportą naudoti kaip priemonę kovojant su priklausomybe nuo interneto tarp paauglių.
Padeda įveikti depresiją
Sportas padeda gydyti depresiją. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas sumažina depresijos simptomus ir sumažina atkryčio riziką. Viename tyrime mankšta buvo tokia pat veiksminga kaip įprastinis gydymas antidepresantais – net ir vidutinio intensyvumo fizinis krūvis pagerino depresijos būklę.
Pagerina sunkių psichikos sutrikimų eigą
Fizinis aktyvumas gali būti naudingas ir sergant sunkiomis psichikos ligomis, pavyzdžiui, šizofrenija. Jis padeda mažinti kai kuriuos simptomus, pvz., motyvacijos stoką ar mąstymo sutrikimus, tačiau mažiau veiksmingas kovojant su haliucinacijomis.
Neigiama sporto įtaka psichinei sveikatai
Nors sportas turi daug privalumų, jis gali turėti ir neigiamą poveikį, ypač aukšto lygio sportininkams – tiems, kurie sportuoja regioniniu, nacionaliniu ar profesionaliu lygiu.
Stresas
Nors sportas gali sumažinti stresą, kartais jis jį sukelia. Tėvai ar treneriai gali per stipriai spausti vaikus, o vyresni sportininkai patys sau kelia aukštus reikalavimus. Visa tai gali sukelti perdegimą – būseną, kai sportininko rezultatai blogėja nepaisant intensyvių treniruočių.
Depresija
Daug žymių sportininkų kovoja su psichikos sveikatos problemomis. Tyrėjai mano, kad tam įtakos turi tam tikri veiksniai: traumos, sportinės karjeros pabaiga ir dideli lūkesčiai dėl rezultatų. Be to, galima, kad depresijos atvejų sportininkų tarpe yra daugiau, nei oficialiai pripažįstama.
Mitybos sutrikimai
Mitybos sutrikimai, tokie kaip anoreksija ar bulimija, yra dažnesni tam tikrose sporto šakose – ilgų distancijų bėgime, gimnastikoje, šuoliuose su slidėmis. Aukšto lygio sportininkai gali jausti spaudimą atitikti idealų kūno tipą arba bijoti peržengti svorio kategorijos ribą.
Tyrimas su Norvegijos sportininkais parodė, kad net 13,5 % elitinių sportininkų turėjo mitybos sutrikimų, palyginti su 4,6 % bendroje populiacijoje.
